-
rating: 0
Aš esu ponaitis Mėnulis.
Jūs galite galvoti kiek norite, kad man iš visos serijos labiausiai nepasisekė, bet jūs klystate. Fondas labai gerai rūpinasi manimi, tenkina mano poreikius, kai aš žiūriu žmogaus akimis, ir užtikrina, kad aš galėčiau pabūti vienas, kai grįžta mano tikrasis regėjimas. Kaip grįžo dabar.
Mano akys žiūri dabar iš kraterių, ir mano regėjimas aštresnis už žmogiškąjį. Aš žiūriu apačion, į tas vietas, virš kurių dabar yra mano veidas. Aš rasiu ponaitį Reddą, nes kur jis sugebės pasislėpti nuo mėnulio?
Štai vyriškį vejasi gatvėmis keli plėšikai, ginkluoti peiliais. Bet vyriškis ne ponaitis Reddas. Aš nukreipiu savo dėmesį kitur. Štai eitynės, o priekyje eina, rodos, mano sesuo. Bet poniutė Žavioji nėra ponaitis Reddas. Štai vyras nušoka nuo pastato. Kaip nesinorėtų man, kad tai būtų jis, bet tai ne ponaitis Reddas. Štai vadybininkas. Jis ne ponaitis Reddas. Štai kūdikis. Jis ne ponaitis Reddas. Štai dramblys. Jis ne ponaitis Reddas. Štai vyras. Štai vyras. Štai moteris. Štai suolas. Štai moteris. Štai vyras. Štai štai štai…
Ponaičio Reddo aš nematau.
Mano laikas greitai baigsis. Viena akis jau grįžo į mano žmogiškąjį veidą. Aš jos neatmerkiu, bet mano rega visvien susilpnėjo. Aš nebegaliu tęsti paieškos. Bet tai nesvarbu. Mėnulis niekur nedingo, o aš pats esu kantrus.
Prieš šį pasakojimą yra: 7. Ponaitis ███████, aut. DrMann
Po šio pasakojimo seka: 9. Ponaitis Nevikruolis aut. Tanhony