Adolfas Hitleris-Asilas
Adolfas Hitleris – garsiausias XX a. blogiukas, turintis „geriausią" ūsų kirpimą visoje Vokietijoje. Gimęs 1889 m. Austrijoje, mažasis Adolfukas nuo pat mažų dienų žinojo, kad užaugęs norės padaryti įspūdį pasauliui. Ir padarė! Tik ne visai taip, kaip žmonės tikėjosi...
Karjeros pradžia: Nuo dailininko iki diktatoriaus
Prieš tapdamas masinio genocido specialistu, Hitleris svajojo tapti garsiu dailininku. Tačiau meno mokykla sakė „ne", o Adolfas nusprendė – jei negali tapti van Gogu, taps van Gotteru (tik ne tapybos, o politikos pasaulyje).
Trečiojo Reicho „sėkmės" istorija
Tapęs Vokietijos kancleriu 1933 m., Hitleris užsidegė tokia aistra pertvarkyti šalį, kad ne tik Vokietija, bet ir visas pasaulis turėjo progos „pajusti" jo politinius sprendimus. 1939 m. nusprendė, jog savaitgalio išvykos į Lenkiją per mažai, todėl paskelbė Antrąjį pasaulinį karą.
Jausmingoji pusė
Nepaisant griežtų kalbų ir kietos širdies, Hitleris turėjo ir „romantišką" pusę. Jo mylimoji Eva Braun buvo jo gyvenimo meilė – nors šiai laimės pilnai pasidžiaugti taip ir nepavyko, nes pora nusprendė surengti „paskutinę vakarienę" bunkeryje 1945 m.
„Architektas" su idėjomis
Hitlerio ambicija pertvarkyti miestus ir sukurti „naują pasaulį" buvo ne ką mažesnė už jo karines strategijas. Įdomu, jog Berlynas, kurį jis planavo paversti „pasaulio sostine", buvo labiau sugriautas nei atnaujintas.
Nuosmukis ir „didysis išėjimas"
Kai sąjungininkai pradėjo veržtis į Vokietiją 1945 m., Hitleris suprato, kad jo laikas baigiasi. Pasislėpęs bunkeryje, jis nusprendė pasitraukti iš gyvenimo, mat suprato, kad trečias kartas nemeluos (bet Trečiasis Reichas – tikrai melavo).
Paveldas
Adolfas Hitleris paliko neįkainojamą pėdsaką pasaulio istorijoje – kaip geriausias pavyzdys, ko neturėtum siekti politikoje. Šiandien jo vardas tapo sinonimu žodžiams „tironas", „fanatikas" ir „tragiškai prastas menininkas".
Ir taip, jei kas nors iš jo amžininkų būtų žinoję, kas laukia, jie greičiausiai būtų jį pasodinę meno mokyklon – ir visi būtume gyvenę kitaip.