Netekę kantrybės dėstytojai surengė protesto akciją
Tvirtindamas biudžetą, Seimas antradienį turėtų apsispręsti ir dėl dėstytojų atlyginimų. Posėdžio išvakarėse akademinės bendruomenės nariai rengė protesto akciją, kuria reikalauja algas didinti ne mažiau kaip dvigubai, taip pat užtikrinti adekvatų aukštojo mokslo finansavimą. Dėstytojų ir tyrėjų atlyginimai kils 20 procentų, o per kelis metus bus pakelti dvigubai. Tai, dėstytojams ir kitiems aukštojo mokslo atstovams organizuojant protestus, pirmadienį vyriausybėje pranešė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Ministrės teigimu, norint gerinti aukštojo mokslo kokybę, privalu gerinti dėstytojų sąlygas, tam yra numatytos lėšos, bet ne viską sprendžia valdžia – mat atitinkamus atlyginimus skirsto pačios aukštojo mokslo įstaigos.
„Taip, norint gerinti mokslo kokybę, reikia dėstytojams kelti atlyginimus. Darbo užmokestis artimiausiu metu kils 20 procentų, o 50 procentų atlyginimo kėlimo galima tikėtis tik per kelerius metus, nes finansavimas vyksta sistemiškai. Protestų rengti neraginu, nes ne viską sprendžia vyriausybė – juk atlyginimo augimą finansuoti gali ir pati aukštoji mokykla“, – sakė J. Petrauskienė.
Laidotuvių muzika, juodi kaspinai ir plakatai, skelbiantys aukštojo mokslo mirtį – taip VU mokslininkai pabandė atkreipti dėmesį į sudėtingą situaciją, mažesnius nei prekybos centrų darbuotojų atlyginimus ir aukštajam mokslui gresiančią rimtą krizę.
Į judėjimą „Paskutinis prioritetas“ susibūrę dėstytojai ir mokslo darbuotojai kitąmet reikalauja atlyginimus padidinti bent dukart, taip pat nuosekliai kelti juos ir toliau, kad darbo užmokestis Lietuvoje priartėtų prie kaimyninių šalių.
Šiuo metu Lietuvos dėstytojų bei mokslininkų vidutinė alga – 500–600 eurų. Tai yra perpus mažiau nei Estijoje ir beveik mažiausiai Europoje.
Dėstytojai taip pat reikalauja tinkamai finansuoti ne tik studijas, bet ir mokslinius tyrimus, mažinti besidubliuojančių programų skaičių bei imtis kitų ryžtingų veiksmų švietimo reformai užbaigti.
VU Filosofijos fakulteto docentė Rūta Žiliukaitė teigė, kad normalioje visuomenėje tokia akademinės bendruomenės finansavimo būklė tiesiog neįmanoma.
„Šią akciją mes nusprendėme surengti atsižvelgę į mokslo, universitetinio mokslo finansavimo būklę“, – susirinkusiems akcijos dalyviams teigė ji. „Per šią savaitę jau ne kartą girdėjome, kad Vyriausybė daug investuoja į aukštąjį mokslą ir kad numatytos didelės investicijos. Bet mes esame atsidūrę tokioje padėtyje, kad nebegalime užtikrinti teikiamų paslaugų kokybės“, – sakė docentė.
Jos teigimu, tokioje apgailėtinoje finansavimo situacijoje nėra nė viena viešojo sektoriaus grandis.
BNS nuotr.
„Jei pasižiūrėsite, kokioje vietoje atsiduria universiteto dėstytojai pagal visų kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, tai suprasite, kad normalioje visuomenėje to negali būti, tai neįmanoma“, – kalbėjo R. Žiliukaitė.
„Normali visuomenės raida neįmanoma be stipraus išsimokslinimo sektoriaus, o šiuo metu šis sektorius yra naikinamas“, – konstatavo R. Žiliukaitė.
Lygina situaciją su sovietiniais laikais
Vienas iš akcijos organizatorių, politologas Liutauras Gudžinskas savo kalbą pradėjo grupės „Antis“ dainos „Ša, inteligente!“ žodžiais: „Ša, inteligente, skurdžiau nelaimingas, kam tu, kam tu, kam tu reikalingas?“.
„Atrodo, kad istorija kartojasi. Visi žinome, kad planinėje ekonomikoje didžiausia kritika buvo dėl to, kad labiausiai kvalifikuoti uždirbdavo tiek pat, kiek žemiausios kvalifikacijos darbuotojai, nebuvo paskatų sistemos... Deja, situacija šiandien yra ta pati“, – teigė jis.
„Duomenys rodo, kad Vilniaus universiteto, kitų universitetų darbuotojų atlyginimai yra tokie patys kaip ir prekybos centrų darbuotojų atlyginimai“, – kalbėjo L. Gudžinskas. „Mes žinome Estijos situaciją, kur viskas yra gerokai kitaip“, – pridūrė jis.
Akcijos organizatoriai pabrėžė, kad antradienį vyksiančiame balsavime dėl valstybės biudžeto Lietuvos politikai gali žengti bent jau mažą žingsnį į priekį ir priimti siūlymą dėstytojų atlyginimams skirti papildomus 10 milijonų eurų.
„Jokia sistema, kurioje gabiausi, talentingiausi yra nustumti į užribį, ilgai egzistuoti negali, ji per daug trapi“, – teigė L. Gudžinskas, jo žodžius palydėjo į Filosofijos fakulteto kiemą pakviestų giesmininkų giesmė.
Trūksta ministrės palaikymo
Protesto akcijoje apsilankė ir dėstytojams palaikymą išreiškė ir VU rektorius Artūras Žukauskas. Joje dalyvavo ir Vilniaus vicemeras, Socialdemokratų partijos lyderis Gintautas Paluckas bei siūlymo Seime autorius, konservatorius Mantas Adomėnas.
BNS nuotr.
„Yra ženklų, kad ir iš Seimo daugumos bus žmonių, kurie balsuos“, – apie antradienio balsavimą Seime kalbėjo M. Adomėnas, pabrėždamas, kad tai bus vienas retų atvejų, kai biudžetas bus pakeičiamas paskutinę dieną.
„Tai būtų svarbus žingsnis, parodantis mokslininkams, kad kažkas juda. Tie dešimt milijonų nėra dideli pinigai, bet pridėti prie jau žadamų dvidešimties milijonų eurų ir panaudoti dėstytojų algoms, o ne dar vienam gražiam fasado padažymui, jau bus šis tas“, – teigė konservatorius.
Jo teigimu, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė didelio palaikymo šiai iniciatyvai neparodė, nes vyriausybėje tvyro kitokios nuotaikos, o švietimo bendruomenės interesai nustumti į antrąjį planą.
„Švietimo darbuotojams sunkiau išsikovoti algų pakėlimus nei prokurorams“, – konstatavo M. Adomėnas. „Supratimas problemos yra, bet politinio svorio švietimas vyriausybėje neturi“, – pridūrė jis.